Fasado sienų grybelis - kaip spręsti šitą problemą?

NanoBioResistent - Daugiakopė Alpol Apsaugos Formulė

Naujausios kartos ALPOL fasado dangos, tokios kaip nanosilikoninis tinkas ALPOL AT 380÷387 SWING ir nanosilikoniniai dažai ALPOL AF 680 SALSA yra apsaugoti nuo biologinės korozijos naudojant daugiapakopę, aktyviai pasyvią, apsaugos formulę NanoBioResistant. Šią formulę sudaro trys nepriklausomi, aktyvios apsaugos komponentai:
apsauga “skardinėje” biocidai užtikrinantys visišką produkto apsaugą jo saugojimo, naudojimo, formavimo ir džiuvimo metu.
aktyvi apsauga – inkapsuliuoti biocidai, užtikrinantys tvarią, ilgalaikę, aktyvią dangos apsaugą.
pasyvi apsauga –sandarinantys nano priedai, sudarantys pasyvios apsaugos dangą, padedančią aktyviai apsaugai ir ją papildančią.

Statybinių Medžiagų Biologinė Korozija

Statybinių medžiagų paviršiaus biologinė korozija yra gana dažnai sutinkamas reiškinys. Tai liečia ne tik fasadus, bet ir įvairaus tipo mūro konstrukcijas, stogus (įskaitant ir dengtus skarda bei keraminėmis čerpėmis) ir net stiklinius paviršius. Norint suprasti šių nepageidaujamų reiškinių kilmę, reikia turėti omenyje, kad dažniausia korozijos kilmės priežastis yra mikroorganizmai, dažniausiai įvairūs dumbliai ir pelėsiniai grybai.

Dumbliai, dar kartais vadinami jūros dumbliais yra autotrofiniai organizmai. Jų vystymuisi tereikia tinkamų sąlygų: didelės drėgmės, šilumos ir šviesos. Savo ląstelėse jie turi chlorofilo, kurio pagalba iš anglies dioksido, gaunamo iš oro, šviečiant šviesai jie gamina organines medžiagas. Tai reiškia, kad vystymuisi jiems nereikalingi jokie junginiai ar mineralai esantys paviršiuje, ant kurio dumbliai atsirado. Praktikoje nėra jokių medžiagų, užtikrinančių visišką apsaugą nuo dumblių. Be sunkiai pašalinamų rudai žalių dėmių dumbliai savo išskiriamomis rūgštimis ir kitomis metabolizmo atliekomis veikdami paviršių sukelia jo koroziją. Kita mikroorganizmų, kenkiančių statybinėms medžiagoms grupė yra pelėsiai. Pelėsiai yra grybų rūšis. Natūralioje ekosistemoje pelėsiniai grybai skaidosi ir yra svarbiausias organinių medžiagų irimo veiksnys. Vystymuisi jiems reikalinga ne tik drėgmė, tačiau ant pagrindo turi būti bent pėdsakas maisto medžiagų. Tai gali būti statybinių medžiagų gamyboje naudojami organiniai junginiai arba organinės dalelės, su dulkėmis ir lietumi nusėdančios ant paviršiaus. Esant tinkamoms sąlygoms grybai gali plisti labai greitai. Grybiena per pastatų atitvaras gali pasklisti net kelių šimtų metru atstumu. Kadangi grybiena sukelia ne tik paviršiaus biologinę koroziją, bet kenkia ir vidinėms pastato struktūroms, ji gali sukelti rimtą grėsmę pastatų stabilumui.

Fasado Biologinė Korozija

Fasadai veikiami atmosferinių reiškinių, tokių kaip vėjas, lietus, ultravioletiniai spinduliai yra veikiami biologinės korozijos ir laikui bėgant palaipsniui praranda savo pirmines hidrofobines savybes. Pagrindinis rizikos faktorius yra medžiagoje ir ant jos paviršiaus užsilaikanti ir besikaupianti drėgmė. Degradacijos procesą dažniausiai inicijuoja mineraliniai- biologiniai teršalai nusėdantys ant fasado paviršiaus, jie tampa čia vėliau nusėsiančių mikroorganizmų maisto medžiagomis.

Apšiltintos ir neapšiltintos pastato sienos temperatūrinės vizualizacijos nuotrauka.

Seniau neizoliuotuose ar blogai izoliuotuose namuose didelė dalis šilumos iš pastato vidaus išeidavo į išorę per sienas, tokiu būdu džiovindama jas ir „saugodama” nuo biologinės korozijos. Tokia apsaugos forma vartotojams vis dėlto būdavo brangi, kadangi tekdavo mokėti už per sienas išeinančią šilumą. Energijos suvartojimo efektyvumo reikalavimų griežtėjimas taip pat laipsniškas būsto šiltinimo procesas nulėmė situaciją kai iš esmės žymiai mažiau šilumos prarandama per sienas. Kiekvieno pastato apšiltinimas nulemia žymų išorinių sienų paviršiaus temperatūros sumažėjimą, kadangi energijos taupymas yra reiškinys, kurio siekiame spręsdami klimato atšilimo problemą. Šalutinis dažno išorinių sienų sudrėkimo bei ilgo neišdžiuvimo, ypač rudens- žiemos laikotarpiu, poveikis yra apšiltintų sienų imlumas mikroorganizmams. Natūralus fasadų biologinės korozijos priešas yra saulė ir tamsios spalvos. Tai lemia gana stiprų sienos paviršiaus įšilimą ir greitą drėgmės išgaravimą nuo jo. Todėl biologinė korozija atsiranda beveik išimtinai ant šešėliuotų fasado vietų ir šiaurinių sienų.

Biologinės fasado korozijos plitimą stabdo aukšto šarmingumo junginiai (turintys aukštą pH) pavyzdžiui, kalkės, įeinančios į tradicinio mineralinio tinko sudėtį. Šiuolaikinis plonasluoksnis tinkas bei dispersiniai akriliniai ir silikoniniai dažai dėl didelio rišančios medžiagos kiekio ir aukšto šarmingumo medžiagų nebuvimo yra kur kas patrauklesni mikroorganizmams. Siekiant užkirsti kelią biologinei korozijai į šį tinką ir dažus dedamos įvairios mikroorganizmus naikinančios medžiagos, vadinamos biocidais. Tačiau paprastų standartinių biocidų naudojimas yra ribojamas. Vietovėse, kur būna gausūs lietūs, šie biocidai pakankamai greitai nuplaunami nuo paviršiaus. Dėl šios priežasties jie būna efektyvūs gana trumpą laiką. Nubėgę nuo fasado jie taip pat gali pakenkti pastatą supančiai augmenijai.

Apsauga "Skardinėje"

Dispersinis tinkas ir dažai savo sudėtyje turi organinių medžiagų ir kol yra neišdžiuvę, laikymo, naudojimo, išlyginimo bei džiuvimo metu yra jautrūs pakenkimams, sukeliamiems įvairių mikroorganizmų, įskaitant ir sveikatai pavojingus pelėsinius grybus. Rizika kyla dėl produkte esančio didelio maistinės medžiagos (-ų) bei vandens kiekio. Tai yra ideali terpė veistis šio tipo mikroorganizmams. Alpol produktų apsaugą šiame etape užtikrina specialios priemonės vadinamos biocidais „skardinėje”. Produkto apsauga „skardinėje” tipo biocidais užtikrina, kad produktas būdamas skystos būsenos, laikomas originalioje pakuotėje, yra apsaugotas nuo sugadinimo dėl užkrėtimo mikroorganizmais ne trumpesni laiką nei garantinis laikotarpis.

Aktyvi Apsauga

Alpol tinkas ir dažai savo sudėtyje turi naujausios kartos inkapsuliuotų biocidų, užtikrinančių aktyvią, laikui bėgant nekintančią, ilgalaikę mikrobiologinę sluoksnio apsaugą. Aktyvios apsauginės medžiagos patalpintos į kapsules per ilgą laiką išsiskiria iš jų. Svarbu tai, kad biocidų išsiskyrimo iš kapsulių sparta priklauso nuo grėsmės intensyvumo. Kapsulės taip pat apsaugo jose patalpintas medžiagas nuo greito išplovimo, todėl aktyvi apauga tęsiasi ilgesnį laiko tarpą. Palankiomis sąlygomis šis laiko tarpas gali būti gerokai ilgesnis nei penkeri metai. Šio tipo apsaugos privalumas yra ir stipriai sumažintas neigiamas apsaugos priemonių poveikis statinį supančiai aplinkai. Taip yra dėl to, kad tam tikru momentu aktyviai veikiančių apsauginių medžiagų kiekis yra santykinai mažas.

Pasyvi Apsauga

Kai kurie taurieji metalai, pavyzdžiui, sidabras, varis bei jų lydiniai turi plačiai žinomas natūralias savybes, kurių dėka jie pasižymi atsparumu neigiamam įvairių mikroorganizmu poveikiui. Galima pasakyti, kad šios medžiagos pasižymi „pasyviu” atsparumu. Jie nenaikina mikroorganizmų taip kaip aktyvūs biocidai, tiesiog jų paviršius yra nepalanki terpė mikroorganizmų plitimui. Taigi, jie veikia tokiu būdu, kaip kažkada veikdavo kalkės tradiciniuose skiediniuose. Tokių brangių medžiagų panaudojimas natūralia, gamtoje randama forma, reikalautų gana didelių šių medžiagų kiekių, kas savaime suprantama nėra įmanoma. Inovatyvus sprendimas naujos kartos Alpol nanosilikoniniame tinkuose ir dažuose yra nanometrinio dydžio dalelių panaudojimas. Tai leido apdoroti pakankamai didelį paviršiaus plotą pridedant gana ribotą nanodalelių kiekį. Pasyvios apsaugos poveikis nėra toks stiprus, kad ji pati viena savaime galėtų užtikrinti pakankamą dangos apsaugą. Ji papildo aktyvią apsaugą, padidina jos efektyvumą, prailgina veikimo laiką ir skvarbiusia, kad neturi neigiamo poveikio aplinkai.